Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ šių metų spalio 12 dieną atidaryta Arvydo Baltrūno tapybos paroda „Baimės nugalėjimas“.
Nedidelėse galerijos patalpose eksponuojami didelių gabaritų paveikslai puikiai atrado savo vietas ir žiūrovus – galerijos durys neužsiveria nuo besidominčiųjų antplūdžio.
Arvydo Baltrūno kūrybą galima priskirti modernizmo tradicijai. Nuo 1994 metų tapytojas priklauso dailininkų grupei „Ė“, su kuria apkeliavo ir pristatė savo kūrybą Vokietijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse. Per savo kūrybos metus surengė 15 personalinių ir dalyvavo 39 grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.
A.Baltrūno tapyba turi ekspresionistinės Lietuvos tapybos mokyklos bruožų (Adomas Galdikas, Antanas Samuolis (Samulevičius), Antanas Gudaitis).
A.Baltrūnas savo darbuose gretina ekspresiją ir abstrakciją, natūros ir egzistencijos temas, globalias idėjas bei hedonistišką nuotaiką. Visa tai niveliuojasi į savitą tapymo manierą. Žaisminga spalvų dermė bei drąsus potėpis taikliai atspindi emociją – kas ir yra jo tapymo manieros varomoji jėga, pastebi „Galerijos XX“ parodų kuratorė Julija Petkevičienė.
Parodoje eksponuojami 7 darbai, kurie tarpusavyje kalba dvejomis teminėmis kalbomis – baimės ir natūros. Kodėl baimė? Pirmasis destruktyvios nuojautos darbas „Baimės“ buvo sukurtas amžių sandūroje-2000metais. Tai buvo laikas, kada daugelis mūsų apie bendražmogišką egzistenciją mąstėme kiek globaliau. Ateities, išlikimo baimė ir inspiravo šios temos plėtotę. Ekspresyvūs ir abstraktūs „Gyvūnas I (Skorpionas)“(2005m.), „Baimė“(2000m.) ir „Danutės omaras“(2003m.) akivaizdūs baimės išvarymo (ar įvarymo?) pavyzdžiai. Dailininkas didelį dėmesį skiria spalvai.. Jo naudojamas spalvynas – tai intensyvios, sodrios raudona, geltona, mėlyna spalvos gesinamos juoda („Danutės omaras“, „Gyvūnas I(Skorpionas)“). Būtent spalviniai deriniai ir sukuria įtampą, atspindinčią temą.
Likusius darbus J. Petkevičienė priskiria natūros temai. Tai „Vasara“ (2007m.), „Škvalas uoste“ (2006m.), „Vakaras uoste“ (2006m.) ir „Stiprus vėjas“ (1997m.). Šie darbai tarsi atokvėpis žiūrovo akiai po sumaištį keliančių ir giliau mąstyti skatinančių Baimių. Tai natūros etiudai, pasižymintys lengvai suprantama tematika (vasara, uostai…), lengvesne baimės forma ( „Škvalas uoste“, „Stiprus vėjas“). Visi šie darbai dvelkia švelnesniu koloritu bei potėpiais (išskyrus „Škvalą uoste“- šio darbo tamsus audringas spalvynas). Įdomu tai, kad visi septyni parodoje eksponuojami darbai, nežiūrint į skirtingą tematiką puikiai dera bendrame kontekste. Pavyzdžiui fantasmagorinis skorpionas („Gyvūnas I(Skorpionas)“) nė kiek nepraranda savo energijos iš abiejų pusių aprėmintas švelnios „Vasaros“ ir „Vakaro uoste“ , o siautulingas „Danutės omaras“ puikiai jaučiasi šalia „Stipraus vėjo“ ( kurio koloritas yra priešingai pastarajam neintensyvus ir švelnus). Taigi, galima sakyti,kad parodoje eksponuojami darbai puikiai atspindi temą „Baimės nugalėjimas“, o įspūdingas sodrus koloritas ir platus potėpis tiesiog, žargonu tariant, džiazuoja.
Arvydui Baltrūnui svarbūs spalviniai bei kompoziciniai sprendimai išsilieja ant drobės savita struktūra ir laisva tapymo maniera. Galbū jo tapybai šiek tiek trūksta gylio ar tūrio, tačiau žiūrint į didelio formato drobes jauti vidinį pasitenkinimą, ieškai, galbūt randi..bet nejauti jokios baimės- tagi, baimė nugalėta! Telieka mėgautis A.Baltrūno baimių džiazu!
vtv.lt